# Kai elektra „šoka”: kaip Kaune gelbsti techniką po įtampos šuolių ir ką daryti, kad tai nepasikartotų
Gyvenu Šančiuose jau dešimt metų, ir per tą laiką mano butas tapo savotišku technikos kapinėliu. Trys televizoriai, du šaldytuvai, skalbyklė, mikrobanginė – viskas nuėjo į šiukšlyną po įvairių elektros tinklo „nuotykių”. Kol pagaliau nesupratau, kad problema ne technikoje, o mūsų rajono elektros tinkle. Dabar jau žinau, ką daryti, kaip diagnozuoti gedimus ir – svarbiausia – kaip apsisaugoti. Šiame straipsnyje pasidalinsiu visa sukauptu žinojimu apie tai, kaip Kaune elgtis su technika, nukentėjusia nuo įtampos svyravimų.
## Kodėl Kaune elektra „šokinėja” labiau nei kitur
Kauno elektros tinklas – tai sudėtinga istorija. Senamiestyje ir Žaliakalnyje dalis linijų tiesti dar sovietmečiu, o kai kurios atkarpos Dainavoje ir Eigulių rajone buvo renovuotos tik prieš kelerius metus. Problema ta, kad skirtingose miesto dalyse infrastruktūra labai nevienoda.
Aleksote, pavyzdžiui, dažni trumpalaikiai įtampos kritikai, ypač vasaros mėnesiais, kai visi įjungia kondicionierius. Vilijampolėje problema priešinga – senieji transformatoriai kartais „išspjauna” per didelę įtampą, ypač naktimis, kai bendras vartojimas sumažėja. Šilainių naujuosiuose rajonuose tinklas šiuolesnis, bet ir ten būna problemų, kai prijungiamos naujos statybos – apkrova netolygiai pasiskirsto.
Pažįstu vieną remonto meistą iš Petrašiūnų, kuris sako, kad jo rajone po kiekvienos audros gauna bent dešimt skambučių dėl sudegusios technikos. Problema ta, kad kai kur dar naudojami seni oro linijos tinklai, kurie labiau jautrūs oro sąlygoms.
Kaip suprasti, kad technika nukentėjo būtent nuo elektros
Ne visada akivaizdu, kad gedimo priežastis – įtampos svyravimas. Kartais televizorius tiesiog nebeįsijungia, ir galvoji – gal tiesiog sulūžo senatvės. Bet yra keletas požymių, kurie išduoda elektros tinklo kaltę.
**Pirmasis ir aiškiausias požymis** – technika sugedo iškart po audros, po elektros atjungimo-įjungimo ar po to, kai pastebėjote, kad lemputės namuose trumpam sumirksėjo ar švietė ryškiau nei įprastai. Jei televizorius veikė vakar vakare, o šį rytą po naktinės audros nebeįsijungia – labai tikėtina, kad kaltas elektros tinklas.
**Antrasis požymis** – gedo ne vienas prietaisas. Jei tą pačią dieną nustojo veikti ir televizorius, ir interneto routeris, ir mikrobangė – tai tikrai ne atsitiktinumas. Vienu metu keli skirtingi prietaisai nesuserga, nebent turėjo bendrą „užkratą” – įtampos šuolį.
**Trečiasis požymis** – specifinis kvapas. Jei atjungę prietaisą užuodžiate degėsių, plastiko ar elektronikos kvapą – tai reiškia, kad kažkas viduje perdegė. Dažniausiai tai būna maitinimo grandinės komponentai, kurie pirmieji priima smūgį per įtampos šuolį.
Dar vienas dalykas – pasižiūrėkite į kaimynus. Jei socialiniuose tinkluose ar kaimynystės grupėse žmonės skundžiasi panašiomis problemomis tuo pačiu metu – tikrai kaltas bendras elektros tinklas.
Ką tikrina meistrai: maitinimo grandinių diagnostika žingsnis po žingsnio
Kai nešate televizorių ar kitą techniką į remonto centrą Kaune, pirmiausia meistras tikrina maitinimo grandinę. Tai loginė pradžia, nes būtent ši dalis pirmoji susiduria su įtampa iš lizdo.
**Saugiklių ir termistorų patikra**. Pirmiausia meistras atidaro prietaisą ir vizualiai apžiūri maitinimo plokštę. Ieško perdegusių saugiklių – tai matyti plika akimi, nes stiklinis saugiklio korpusas būna pajuodęs arba viduje matomas pertrūkęs laidininkas. Termistorai – tai specialūs varžai, kurie riboja įjungimo srovę. Jie irgi dažnai kenčia per įtampos šuolius ir gali būti vizualiai pažeisti – sutrūkinėję ar pasidariusieji tamsūs.
**Tiltelio lygintuvo testavimas**. Tai komponentas, kuris kintamą srovę paverčia nuolatine. Jis susideda iš keturių diodų, sujungtų tiltelio schema. Meistras multimetru tikrina kiekvieno diodo varžą abiem kryptimis. Sveikas diodas turėtų praleisti srovę tik viena kryptimi. Jei diodas „pramuštas” – jis praleidžia abiem kryptimis arba apskritai nebeveikia. Tai dažnas gedimas po įtampos šuolio.
**Elektrolitinių kondensatorių būklė**. Tai vienas svarbiausių dalykų. Kondensatoriai filtruoja įtampą ir kaupia energiją. Per įtampos šuolius jie patiria didžiulį stresą. Meistras tikrina juos keliais būdais: vizualiai ieško išsipūtusių kondensatorių (viršutinė dalis būna išgaubta), matavimo prietaisu tikrina talpos ir ekvivalentinės nuosekliosios varžos (ESR) reikšmes. Padidėjusi ESR rodo, kad kondensatorius jau nusidėvėjęs, net jei vizualiai atrodo gerai.
**Impulsinio maitinimo šaltinio tranzistorių ir mikroschemų tikrinimas**. Šiuolaikinėje technikoje naudojami impulsinio tipo maitinimo šaltiniai. Jų šerdis – galingi tranzistoriai arba integruotos mikroschemos, kurios tūkstančius kartų per sekundę įjungia ir išjungia srovę. Šie komponentai labai jautrūs įtampos šuoliams. Meistras tikrina juos specialiais prietaisais arba keičia naujais, jei yra įtarimas, kad jie pažeisti.
Vienas Kauno meistras pasakojo, kad apie 60% visų televizorių, atneštų po audros, turi pažeistą būtent maitinimo grandinę. Ir dažniausiai tai ne vienas komponentas, o keletas iš karto – saugiklis, keletas kondensatorių ir galbūt diodas ar tranzistorius.
Smulkios buitinės technikos specifika: kas kitaip nei televizoriuose
Televizoriai – tai viena, bet kaip su kitais prietaisais? Mikrobangės krosnelės, kavos aparatai, dulkių siurbliai, plaukų džiovintuvai – visa tai irgi kenčia nuo įtampos šuolių, tik šiek tiek kitaip.
**Mikrobangės krosnelės** turi galingumo reguliavimo sistemas, kurios dažnai remiasi triakiniais tiristoriais arba relėmis. Šie komponentai gali „pramušti” per įtampos šuolį. Dar viena problema – magnetronas, kuris generuoja mikrobangų spinduliuotę. Jis maitinamas labai aukšta įtampa (apie 4000 voltų), kurią sukuria specialus transformatorius. Jei įvyksta staigus įtampos šuolis, magnetronas gali sugesti, o jo keitimas kainuoja nemažai – kartais net neverta taisyti.
**Kavos aparatai ir virduliai** paprastai turi paprastesnes schemas, bet jų problema – termostatas ir valdymo elektronika. Šiuolaikiniai kavos aparatai turi mikrovaldiklius, kurie labai jautrūs įtampos svyravimams. Jei sugenda valdymo plokštė, remontas gali būti brangesnis nei naujo aparato pirkimas.
**Dulkių siurbliai** su elektronine galingumo reguliacija turi tiristorinius reguliatorius, kurie irgi neatsparūs įtampos šuoliams. Paprasti dulkių siurbliai su mechaniniais jungikliais daug atsparesni.
**Įkrovikliai ir maitinimo adapteriai** – tai atskira istorija. Šiuolaikiniai telefonų, planšečių, nešiojamų kompiuterių įkrovikliai yra impulsinio tipo ir turi apsaugines sistemas. Tačiau pigūs neoriginalūs įkrovikliai dažnai tokių apsaugų neturi, todėl lengvai genda. Originalūs įkrovikliai paprastai turi geresnę apsaugą, bet ir jie ne visagaliai.
Viena moteris iš Dainų slėnio pasakojo, kad per vieną audrą jai sudegė net telefono įkroviklis, kuris buvo įkištas į lizdą (telefonas tuo metu nebuvo prijungtas). Įkroviklis tiesiog sprogo su trenksmu. Gerai, kad niekas nenukentėjo.
Kiek kainuoja remontas ir ar verta taisyti
Dabar prie nemalonios temos – pinigų. Remonto kainos Kaune gana įvairuoja priklausomai nuo serviso centro ir gedimo sudėtingumo.
**Diagnostika** paprastai kainuoja nuo 10 iki 25 eurų. Kai kurie servisai diagnostiką įskaičiuoja į remonto kainą, jei sutinkate taisyti. Kiti ima pinigus už diagnostiką net jei nepriimat remonto pasiūlymo.
**Paprasto maitinimo grandinės remonto** kaina televizoriuje – nuo 40 iki 80 eurų. Tai apima saugiklių, kondensatorių, diodų keitimą. Jei reikia keisti sudėtingesnius komponentus – impulsinio šaltinio mikroschemą ar tranzistorius – kaina gali šokti iki 100-150 eurų.
**Sudėtingesnių dalių keitimas** – pavyzdžiui, visos maitinimo plokštės – gali kainuoti 100-200 eurų priklausomai nuo televizoriaus modelio. Jei televizorius kainavo 300-400 eurų, tai jau reikia pagalvoti, ar verta taisyti.
**Mikrobangių krosnelių remontas** paprastai pigiau – 30-60 eurų, nebent reikia keisti magnetroną. Tuomet kaina šoka iki 80-120 eurų, o tai dažnai jau neapsimoka.
**Smulkios technikos** – kavos aparatų, dulkių siurblių – remontas kainuoja nuo 25 iki 100 eurų. Čia labai priklauso nuo modelio ir dalių prieinamumo.
Praktinis patarimas: prieš vežant į remontą, paskaičiuokite. Jei prietaisas jau senas (5-7 metai ar daugiau), o remonto kaina viršija 40-50% naujo tokio pat lygio prietaiso kainos – tikriausiai verta pirkti naują. Naujas prietaisas turės garantiją ir bus energetiškai efektyvesnis.
Draudimo kompensavimas: ar galima atgauti pinigus
Daug kas nežino, bet už techniką, nukentėjusią nuo įtampos šuolių, kartais galima gauti kompensaciją. Yra keletas variantų.
**Būsto draudimas**. Jei turite namų ar buto turto draudimą, pažiūrėkite polisą – dažnai ten yra įtraukta ir techninės įrangos draudimas nuo įvairių rizikų, įskaitant elektros tinklo gedimus. Tiesa, paprastai yra nustatyta savaimė rizika (franšizė) – pavyzdžiui, 50-100 eurų, kurią mokate patys. Jei nuostolis didesnis – draudimas padengia likusią dalį.
**Elektros tiekėjo atsakomybė**. Teoriškai elektros tiekėjas turi užtikrinti tam tikrus įtampos kokybės parametrus. Jei įtampa viršijo leistinas normas ir tai padarė žalą jūsų turtui, galite reikalauti kompensacijos. Praktiškai tai sudėtinga, nes reikia įrodyti, kad būtent tiekėjo kaltė. Tam reikėtų turėti įtampos įrašymo prietaisą, kuris užfiksavo pažeidimą. Be tokių įrodymų kompensacijos tikėtis sunku.
**Kaip reikalauti kompensacijos iš tiekėjo**:
1. Kuo greičiau (per 24-48 valandas) raštu informuokite elektros tiekėją apie įvykį
2. Nefotografuokite pažeistą techniką
3. Neišmeskite sugedusios technikos – ji gali prireikti ekspertizei
4. Gaukite remonto centro išvadą apie gedimo priežastį
5. Pateikite pretenziją tiekėjui su visais dokumentais
Vienas Kauno gyventojas pasidalino patirtimi: jam pavyko gauti kompensaciją už sugedusį televizorių ir kompiuterį po audros. Raktas buvo tas, kad keli kaimynai tuo pačiu metu patyrė panašių nuostolių ir jie kreipėsi kolektyviai. Tiekėjas pripažino, kad buvo įrangos gedimas transformatorinėje, ir kompensavo žalą.
Bet realistiškai kalbant, dauguma atvejų lieka be kompensacijos. Todėl daug protingiau investuoti į prevenciją.
Kaip apsisaugoti: stabilizatoriai, apsaugos ir kiti sprendimai
Geriausia taktika – iš viso neprileisti, kad technika nukentėtų. Yra keletas efektyvių apsaugos būdų.
**Įtampos stabilizatoriai**. Tai prietaisai, kurie palaiko pastovią išėjimo įtampą nepriklausomai nuo to, kaip svyruoja įėjimo įtampa. Yra kelių tipų:
– **Relėjiniai stabilizatoriai** – pigiausi, bet lėtai reaguoja ir turi ribotas galimybes. Tinka paprastai technikai.
– **Servopavariniai (mechaniniai)** – tikslesni, bet turi judančių dalių, kurios gali susidėvėti. Vidutinės kainos.
– **Elektroniniai (triakiniai)** – greiti ir tikslūs, bet gali generuoti trukdžius. Tinka daugumui buitinės technikos.
– **Dvigubos konversijos (online UPS tipo)** – patikimiausi ir tiksliausi, bet brangiausi. Tinka brangiai technikai ir kompiuteriams.
Kauno sąlygomis rekomenduočiau bent elektroninį stabilizatorių brangesnei technikai. Televizoriui, kuris kainavo 500-1000 eurų, verta įsigyti 50-100 eurų kainuojantį stabilizatorių. Tai atsipirks per kelerius metus.
**Perįtampių apsaugos (surge protectors)**. Tai paprastesni ir pigesni įtaisai nei stabilizatoriai. Jie nesaugo nuo įtampos kritimų, bet apsaugo nuo staigių įtampos šuolių (perįtampių). Viduje turi specialius varistorius, kurie „nutrumpina” perįtampį į žemę.
Svarbu: ne visos „prailginimo” lizdų juostos turi tikrą perįtampių apsaugą. Pigios 5-10 eurų kainuojančios juostos dažnai turi tik saugiklį, bet ne varistorius. Ieškokite juostų su nurodytu apsaugos lygiu (joule’ais) – bent 1000-2000 J televizoriams ir kompiuteriams.
**UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltiniai)**. Tai ne tik apsaugo nuo įtampos svyravimų, bet ir palaiko technika veikiančią keletą minučių po elektros išjungimo. Labai rekomenduojama kompiuteriams, nes leidžia saugiai užbaigti darbą. Televizoriams UPS paprastai perteklinis, nebent turite labai brangų modelį.
**Atskirų linijų ir automatų naudojimas**. Jei statote ar renovuojate būstą, pasirūpinkite, kad brangesnė technika būtų prijungta per atskirus automatinius jungiklius su diferencine apsauga (DIF automatai). Tai apsaugo ne tik nuo perįtampių, bet ir nuo nuotėkio srovių.
Vienas elektrikas iš Kauno patarė: jei gyveni name, verta įsirengti visam namui bendrą įtampos stabilizatorių arba bent stebėjimo sistemą, kuri praneštų apie įtampos nukrypimus. Tai kainuoja 300-500 eurų, bet apsaugo visą techniką namuose.
Kauno rajonų ypatumai: kur labiausiai reikia apsaugos
Kaip minėjau, skirtingose Kauno dalyse elektros tinklo kokybė skiriasi. Štai kur labiausiai verta investuoti į apsaugą:
**Aleksotas** – dažni trumpalaikiai įtampos kritimai vasarą. Rekomenduojama: stabilizatorius su plačiu darbo diapazonu (160-260V) arba UPS brangesnei technikai.
**Vilijampolė** – senieji transformatoriai kartais duoda perįtampius. Rekomenduojama: perįtampių apsauga būtina, stabilizatorius labai pageidautinas.
**Šančiai** – mišri situacija, priklauso nuo konkrečios vietos. Senesniuose Šančių rajonuose (prie Nemuno) daugiau problemų. Rekomenduojama: bent perįtampių apsauga.
**Dainava** – gana stabilus tinklas, bet būna problemų po audrų. Rekomenduojama: perįtampių apsauga pakankama.
**Žaliakalnis** – senoji dalis turi problemų, naujoji geresnė. Rekomenduojama: priklausomai nuo konkrečios vietos, nuo perįtampių apsaugos iki stabilizatoriaus.
**Petrašiūnai** – daug oro linijų, jautrios audros. Rekomenduojama: perįtampių apsauga būtina, stabilizatorius pageidautinas.
**Eiguliai** – naujesni rajonai gana stabilūs, senesni turi problemų. Rekomenduojama: bent perįtampių apsauga.
**Šilainiai** – naujausiose dalyse tinklas šiuolaikiškas, bet būna apkrovos problemų. Rekomenduojama: perįtampių apsauga.
Praktinis patarimas: pasikalbėkite su kaimynais, pasiteiraukite elektrikų, kurie dirba jūsų rajone. Jie geriausiai žino konkrečios vietos problemas.
Realūs atvejai: kas nutiko ir kaip buvo išspręsta
**Atvejis 1: Šeima iš Aleksoto**. Vasaros karščių metu jų bute sudegė 55 colių televizorius, interneto routeris ir PlayStation konsolė. Viskas įvyko per kelias minutes viena popietę. Paaiškėjo, kad rajone buvo masinis kondicionierių įjungimas, įtampa nukrito iki 180V, o paskui staiga šoktelėjo iki 250V. Televizoriaus remontas būtų kainavęs 180 eurų, PlayStation – 120 eurų, routeris visiškai sudegė. Iš viso nuostolis – apie 400 eurų. Šeima kreipėsi į elektros tiekėją, bet be rezultatų. Galiausiai draudimo kompanija kompensavo 70% nuostolių (turėjo turto draudimą). Po to įsigijo 150 eurų kainuojantį stabilizatorių visam butui.
**Atvejis 2: Senjoras iš Vilijampolės**. Naktį po audros jo mikrobangė krosnelė tiesiog sprogo – išlėkė kibirkštys, užsidegė. Laimei, jis buvo namuose ir greitai užgesino. Paaiškėjo, kad transformatorinėje buvo įvykęs gedimas, įtampa šoktelėjo iki 380V. Keli kaimynai irgi patyrė nuostolių. Jie kolektyviai kreipėsi į tiekėją, kuris pripažino kaltę ir kompensavo nuostolius. Senjoras už 80 eurų įsigijo naują mikrobangę ir už 35 eurus – kokybišką perįtampių apsaugą.
**Atvejis 3: Jaunas specialistas iš Šančių**. Dirbo nuotoliniu būdu su brangiu nešiojamuoju kompiuteriu. Per audrą elektra išėjo ir vėl grįžo. Kompiuteris buvo įjungtas į paprastą prailginimo lizdų juostą. Po kelių minučių kompiuteris užsikrovė ir nebepasileido. Paaiškėjo, kad sudegė maitinimo plokštė. Remontas kainavo 320 eurų. Kompiuteris buvo darbo, todėl darbdavys kompensavo remontą. Po to specialistas įsigijo 120 eurų kainuojantį UPS, kuris dabar saugo ir kompiuterį, ir monitorių.
**Atvejis 4: Šeima iš Dainų slėnio**. Jie turėjo naują 1200 eurų kainuojantį OLED televizorių. Po audros televizorius nebeįsijungė. Servisas nustatė, kad sudegusi maitinimo plokštė. Kadangi televizorius buvo dar garantinis (8 mėnesiai), garantija nepadengė gedimo, nes tai „nenormali eksploatacija” (įtampos šuolis). Plokštės keitimas būtų kainavęs 280 eurų. Šeima ginčijosi su pardavėju ir galiausiai susitarė, kad moka 150 eurų, likusią dalį padengia parduotuvė kaip „gestą geranoriškumo”. Po to įsigijo 90 eurų stabilizatorių.
Šie atvejai rodo, kad problema reali ir gali ištikti bet kada. Geriau investuoti 50-150 eurų į apsaugą nei vėliau mokėti šimtus už remontą ar naują techniką.
Ką daryti iškart po įtampos šuolio: pirmosios pagalbos instrukcija
Jei įvyko audra, pastebėjote įtampos svyravimus arba elektra išėjo ir staigiai grįžo, štai ką turėtumėte padaryti:
**Iškart**:
1. Išjunkite visus brangius prietaisus iš lizdų (ne tik mygtuku, bet ištraukite kištukus)
2. Palaukite bent 5-10 minučių prieš vėl įjungdami
3. Įjunkite pirmiausia kažką nebrangaus (pvz., lempą) ir patikrinkite, ar įtampa stabili
4. Jei turite multimetrą, išmatuokite įtampą lizde – turėtų būti 220-230V
5. Tik tada įjunkite brangesnę techniką
**Per artimiausias valandas**:
1. Patikrinkite visus prietaisus, ar jie veikia normaliai
2. Atkreipkite dėmesį į neįprastus garsus, kvapus, ar prietaisai nekaista labiau nei įprastai
3. Jei kažkas veikia keistai – iškart išjunkite ir nebevartokite
4. Užfiksuokite įvykio laiką ir aplinkybes (gali prireikti draudimo ar pretenzijoms)
**Per artimiausias dienas**:
1. Stebėkite techniką – kartais gedimas pasireiškia ne iškart
2. Jei turite garantiją ar draudimą, pasitarkite, ar verta pranešti apie įvykį
3. Apsvarstykite apsaugos priemonių įsigijimą
Svarbu: jei prietaisas po įtampos šuolio veikia, bet keistai (pvz., televizorius įsijungia, bet vaizdas mirgėja), vis tiek verta parodyti specialistui. Gali būti, kad komponentai pažeisti dalinai ir greitai visiškai suges.
Ko nemokys serviso centrai: profesionalų patarimai iš pirmo lūpų
Kalbėjausi su keliais Kauno elektronikos remonto meistrams, ir jie pasidalino įžvalgomis, kurių nerasite oficialių instrukcijose.
**Patarimas 1**: Pigūs Kinijos televizoriai ir technika turi prastesnes apsaugines sistemas. Jei perki biudžetinį prietaisą, būtinai įsigyk bent perįtampių apsaugą. Brangesnė technika (Samsung, LG, Sony) turi geresnes vidines apsaugas, bet ir jos ne visagalės.
**Patarimas 2**: Jei po įtampos šuolio prietaisas neįsijungia, nepulk jo ardyti pats. Kartais problema tik saugiklyje, kurį lengva pakeisti, bet galima ir pabloginti situaciją. Geriau nuvežk į servisą diagnostikai.
**Patarimas 3**: Kondicionieriai ir šildytuvai – didžiausi elektros tinklo „priešai” daugiabučiuose. Jei gyveni name, kur daug kas naudoja galingus prietaisus, tavo technika rizikoje. Apsauga būtina.
**Patarimas 4**: Audros metu ištraukti kištukus iš lizdų – ne pasenęs patarimas, o reali apsauga. Jei žinai, kad artėja audra, geriau išjunk brangią techniką.
**Patarimas 5**: Varistorai perįtampių apsaugose „nusidėvi”. Jei juostos su apsauga yra 5-7 metai ar daugiau, geriau pakeisk nauja. Varistorius po kiekvieno perįtampio šiek tiek praranda savybes.
**Patarimas 6**: Jei technika sudegė per audrą, bet buvo įjungta per perįtampių apsaugą, patikrink pačią apsaugą. Dažnai ji „pasiaukoja” ir išgelbsti techniką. Tokiu atveju reikia tik pakeisti apsaugą.
**Patarimas 7**: Netikėk „stebuklingomis” lizdų juostomis už 5 eurus su užrašu „surge protection”. Tikra apsauga kainuoja bent 20-30 eurų ir turi techninius parametrus (joule’us, reakcijos laiką).
Kai technika išgelbėta: kaip užtikrinti, kad istorija nepasikartotų
Tarkime, tau pasisekė – technika išliko sveika arba remontas nebuvo brangus. Dabar pats laikas užtikrinti, kad daugiau nebepatirtum tokių problemų.
Pirmiausia, įvertink savo situaciją. Kokiame Ka