Kodėl televizorių maitinimo blokai sugenda ir kaip tai atpažinti
Televizoriaus maitinimo blokas – tai širdis, kuri tiekia energiją visai sistemai. Kai jis sutrinka, ekranas tiesiog neįsijungia arba veikia nestabiliai. Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, dauguma gedimų būna susiję būtent su šia dalimi, nes ji nuolat dirba didelės įtampos ir temperatūros sąlygomis.
Pirmieji požymiai, kad kažkas negerai su maitinimo bloku, paprastai būna akivaizdūs. Televizorius gali visai nereaguoti į įjungimo mygtuką, arba LED indikatorius mirksi keistai – kartais greitai, kartais lėtai. Kai kurie televizoriai bando įsijungti, pasigirsta charakteringas spragtelėjimas, bet ekranas lieka juodas. Tai klasikiniai simptomai, kuriuos matau beveik kiekvieną savaitę dirbdamas su klientais.
Įdomu tai, kad skirtingų gamintojų televizoriai sugenda skirtingai. Samsung televizoriai dažnai kenčia nuo išpūstų kondensatorių – tai matosi net neatidarant korpuso, nes jie išsipučia kaip balionai. LG modeliuose dažniau linkę perdegti apsauginiai saugikliai ir diodų tiltai. Philips ir Sony televizoriai turi sudėtingesnes schemas su daugiau integruotų komponentų, todėl diagnostika užtrunka ilgiau.
Pasiruošimas saugiam darbui su aukšta įtampa
Prieš pradedant bet kokius matavimus ar remontą, būtina suprasti, kad maitinimo bloke net išjungtame televizoriuje gali likti pavojinga įtampa. Kondensatoriai kaupia elektros krūvį ir gali išlaikyti 300-400 voltų įtampą net kelias valandas po išjungimo. Tai nėra juokai – tokia įtampa gali ne tik skaudžiai nutrenkti, bet ir sukelti rimtų sveikatos problemų.
Pirmiausia reikia įsigyti tinkamus įrankius. Multimetras – būtinas, bet ne bet koks. Reikia tokio, kuris matuoja ne tik įtampą ir varžą, bet ir talpą, dažnumą. Kauniečiai dažnai perka įrankius „Lemona” ar „Senukai” parduotuvėse, bet profesionalesnius prietaisus geriau užsisakyti internetu – Fluke ar UNI-T modeliai tikrai patikimesni nei pigūs kinų analogai.
Darbo vieta turi būti gerai apšviesta ir tvarkinga. Antistatinis kilimėlis – ne prabanga, o būtinybė, ypač dirbant su šiuolaikiniais televizoriais, kuriuose pilna jautrių mikroschemų. Aš asmeniškai naudoju ir antistatinę apyrankę, prijungtą prie įžeminimo. Taip pat ant stalo visada turiu izoliacinę medžiagą, ant kurios dedu plokštę – tai apsaugo nuo atsitiktinio kontakto su metaliniu paviršiumi.
Prieš liesdamas bet ką viduje, kondensatorius būtina iškrauti. Tam naudoju specialų iškrovimo varžą – apie 10-20 kOhm, 5W galios. Tiesiog trumpai prijungiu prie kondensatoriaus išvadų per šį varžą. Niekada nenaudokite atsuktuvų ar kitų metalinių daiktų tiesiogiai – tai pavojinga ir gali sugadinti komponentus.
Įtampos matavimo metodika pagal gamintojų schemas
Kiekvienas gamintojas turi savo maitinimo blokų architektūrą, bet pagrindiniai principai panašūs. Modernūs televizoriai naudoja impulsinius maitinimo šaltinius (SMPS), kurie veikia aukštais dažniais ir yra gerokai efektyvesni nei seni transformatoriniai.
Samsung televizoriuose, ypač serijos UE, BN44 tipo maitinimo blokuose, pirmiausia reikia patikrinti įėjimo įtampą. Po tiesintojo tilto turėtumėte matuoti apie 300-320V nuolatinės srovės (DC). Jei šios įtampos nėra arba ji žymiai mažesnė, problema slypi pirminėje grandinėje – greičiausiai sugedo tiesintojo diodai arba įėjimo kondensatorius. Šiuose modeliuose dažniausiai naudojami 450V 120-220µF kondensatoriai, kurie laiko apie 5-7 metus, paskui pradeda džiūti.
Antrinis įtampos matavimas – tai išėjimo linijų tikrinimas. Samsung maitinimo blokuose paprastai būna kelios išėjimo linijos: 12V pagrindinei plokštei, 24V LED apšvietimui, 5V budėjimo režimui (standby). Budėjimo įtampa turi būti visada, net kai televizorius išjungtas – jei jos nėra, problema tikrai maitinimo bloke. Matuoju tiesiai ant jungties kontaktų, kurie eina į pagrindinę plokštę.
LG televizoriai (modeliai su EAX numeracija) turi šiek tiek kitokią struktūrą. Jų maitinimo blokuose dažnai naudojama PFC (Power Factor Correction) grandinė, kuri stabilizuoja įėjimo įtampą iki 380-400V. Čia svarbu patikrinti PFC kontrolerio išėjimą – jei jis neveikia, visos kitos įtampos bus neteisingos arba jų visai nebus. LG mėgsta naudoti integruotus modulius, todėl diagnostika kartais sudėtingesnė.
Philips televizoriai su TPM serijos maitinimo blokais turi kelis apsauginius lygius. Pirma reikia patikrinti, ar nėra aktyvuota OVP (Over Voltage Protection) ar OCP (Over Current Protection). Tai daroma matuojant įtampą ant specialių testinių taškų, kurie paprastai pažymėti plokštėje kaip TP1, TP2 ir pan. Jei apsauga aktyvuota, maitinimo blokas tiesiog nepasileis, kol nebus pašalinta gedimo priežastis.
Dažniausiai gendantys komponentai ir jų identifikavimas
Per daugelį metų remonto praktikos Kaune pastebėjau aiškius dėsningumus, kokie komponentai genda dažniausiai. Pirmauja elektrolitiniai kondensatoriai – jie sudžiūsta, prarandžia talpą, padidėja jų ekvivalentinė nuoseklioji varža (ESR). Vizualiai tai matosi kaip išsipūtęs viršus arba net ištekėjęs elektrolitas. Bet ne visada gedimas matomas akimis – kartais kondensatorius atrodo normaliai, bet jo talpa sumažėjusi dvigubai ar trigubai.
ESR matavimas – tai profesionalus būdas tikrinti kondensatorius. Specialus ESR metras kainuoja nuo 30 iki 100 eurų, bet jis atsipirks greitai. Sveikas kondensatorius turi turėti ESR mažesnį nei 1 Ohm (priklausomai nuo talpos ir įtampos). Jei matote 5-10 Ohm ar daugiau – kondensatorius tikrai sugadęs, net jei atrodo gerai.
Antra pagal dažnumą – diodai ir diodų tiltai. Jie perdega dėl įtampos šuolių ar perkrovos. Tikrinti juos galima multimetru diodų tikrinimo režimu. Sveikas diodas pralaida vieną kryptį (paprastai rodo 0.5-0.7V kritimą) ir nepralaida kitą. Jei rodo trumpąjį jungimą abiem kryptimis arba visišką atvirą grandinę – diodas sugadęs.
Tranzistoriai ir MOSFET’ai – tai komponentai, kurie dirba impulsiniame režime ir patiria didelius krūvius. Samsung televizoriuose dažnai naudojami 2SC5386, 2SA2039 tranzistoriai, kurie dirba poroje. LG mėgsta FQPF tranzistorius. Jie tikrinami taip pat multimetru, bet geriau juos išlituoti bent vieną kojelę, nes grandinėje gali būti lygiagrečių elementų, kurie iškraipo matavimus.
Optronai (optokupleriai) – tai komponentai, kurie atlieka galvaninę izoliaciją tarp pirminės ir antrinės grandinių. Jie retai genda, bet kai sugenda, simptomai būna keisti – televizorius gali veikti nestabiliai, įtampos svyruoja. Tikrinti optronus sunkiau, nes reikia specialių sąlygų, bet paprasčiausias būdas – tiesiog pakeisti įtartiną komponentą nauju.
Integruotos mikroschemos – PWM kontroleriai (pvz., TL494, UC3842, FAN7930) yra maitinimo bloko „smegenys”. Jie sugenda rečiau, bet kai sugenda, paprastai reikia keisti visą mikroschemos. Prieš keičiant, būtina patikrinti, ar nėra trumpųjų jungimų išėjimo grandinėse, nes dažnai mikroschemą „numuša” kiti sugedę komponentai.
Praktinė remonto instrukcija namų sąlygomis
Jei nusprendėte patys remontuoti televizorių namuose, pirmiausia įsitikinkite, kad turite bent minimalius įgūdžius litavimo srityje. Šiuolaikiniai televizoriai naudoja SMD (paviršinio montažo) komponentus, kurie yra maži ir reikalauja tikslumo. Bet dauguma maitinimo blokų komponentų dar būna THT (per skylę) tipo, kuriuos lituoti lengviau.
Pirmasis žingsnis – vizuali apžiūra. Atidarę televizorių, pirmiausia apžiūrėkite maitinimo bloko plokštę ieškodami akivaizdžių gedimų: išpūstų kondensatorių, apdegusių varžų (jos būna tamsios arba net suanglėjusios), plyšusių takelio vietų. Kartais problema matosi iš karto ir nereikia jokių matavimų.
Jei vizualiai nieko nerandate, pradėkite sistemingą tikrinimą. Pirmiausia patikrinkite saugiklį – jis paprastai būna šalia maitinimo laido įėjimo. Jei saugiklis perdeges, neskubėkite jo keisti nauju – pirmiausia reikia suprasti, kodėl jis perdegė. Dažniausiai priežastis – trumpasis jungimas tiesintojo tilte arba įėjimo grandinėje.
Keičiant komponentus, naudokite tinkamos galios litavimo stotį – 60-80W pakanka. Temperatūra turėtų būti apie 350-380°C. Per karštas litavimas gali sugadinti plokštės takelius ar kitus komponentus. Naudokite kokybišką lydmetalį su fliusu – tai labai palengvina darbą. Senąjį lydmetalį pašalinkite naudodami atlitavimo juostą arba siurblį.
Kondensatorių keitimas – dažniausias remontas. Svarbu naudoti tokios pat arba didesnės įtampos ir bent tokios pat talpos kondensatorius. Geriau naudoti 105°C temperatūrai skirtus kondensatorius, o ne 85°C – jie ilgiau tarnauja. Polarumą būtina laikytis – minusas paprastai pažymėtas juosta ant kondensatoriaus korpuso.
Kai pakeičiate komponentus, prieš surinkdami televizorių, būtina atlikti bandomąjį įjungimą. Bet NIEKADA neįjunkite tiesiogiai į rozetę! Naudokite nuoseklų lemputę (100W kaitrą) – jei yra trumpasis jungimas, lemputė švies ryškiai, o televizorius negaus pilnos įtampos ir nesugadins kitų dalių. Jei lemputė tik silpnai švyti arba visai nedegs – tai geras ženklas, galite bandyti įjungti normaliai.
Kada verta kreiptis į profesionalų serviso centrą
Yra situacijų, kai savarankiškas remontas namų sąlygomis nėra gera idėja. Jei televizorius dar garantinis – net neatidarinėkite, nes prarasite garantiją. Nešdami į serviso centrą Kaune, patikrinkite, ar centras yra oficialus gamintojo partneris – tai garantuoja, kad bus naudojamos originalios dalys ir garantija išliks galioti.
Kai problema susijusi su daugiasluoksnėmis plokštėmis arba BGA (Ball Grid Array) mikroschemos – tai tikrai ne namų remonto darbas. Tokiems remontams reikia profesionalios įrangos: infraraudonųjų spindulių šildymo stočių, specialių šablonų, rentgeno aparatų takeliams tikrinti. Kauniečiai dažnai kreipiasi į „Baltijos televizorių servisą” ar „TV meistras” – šie centrai turi reikiamą įrangą ir patirtį.
Jei neturite tikslios schemos ar nerandate informacijos apie savo televizoriaus modelį – geriau neeksperimentuoti. Profesionalūs servisai turi prieigą prie gamintojų duomenų bazių, kur yra detalios schemos, įtampų lentelės, tipiškų gedimų aprašymai. Tai labai pagreitina diagnostiką ir sumažina klaidų riziką.
Kaina taip pat svarbus faktorius. Jei televizorius senas ir pigus, o remonto kaina servise viršija pusę naujo televizoriaus kainos – galbūt racionalu tiesiog nusipirkti naują. Bet jei tai kokybiškas, brangus modelis, kuris dar tarnauja gerai, profesionalus remontas tikrai atsipirks. Kaune remonto kainos paprastai svyruoja nuo 30 iki 150 eurų, priklausomai nuo gedimo sudėtingumo ir dalių kainos.
Prevencinės priemonės ir ilgaamžiškumo paslaptys
Geriau užkirsti kelią gedimams nei vėliau juos taisyti. Televizorių maitinimo blokai genda dažniausiai dėl kelių priežasčių: perkaitimo, įtampos šuolių elektros tinkle, dulkių kaupimosi. Visa tai galima kontroliuoti.
Ventiliacija – kritiškai svarbu. Televizorius negali stovėti uždaroje nišoje be oro cirkuliacijos. Maitinimo blokas išskiria daug šilumos, kuri turi kur nors išeiti. Jei televizorius įmontuotas į baldą, palikite bent 10 cm tarpą iš visų pusių. Kartą per metus verta nuimti galinį dangtelį ir išpūsti dulkes – tai labai pratęsia komponentų tarnavimo laiką.
Įtampos stabilizatorius arba UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltinis) – puiki investicija, ypač jei gyvename vietovėje, kur dažni elektros tinklo svyravimai. Kaune kai kuriose senosiose daugiabučių dalyse elektros kokybė tikrai ne ideali. Geras stabilizatorius kainuoja nuo 50 eurų, bet gali išgelbėti televizorių už kelis šimtus.
Tinkamas naudojimas – neišjunginėkite televizoriaus iš rozetės kiekvieną kartą. Šiuolaikiniai televizoriai suprojektuoti taip, kad budėjimo režimas (standby) suvartoja minimaliai elektros – 0.5-2W. Nuolat išjungdami iš rozetės, sukuriate įjungimo/išjungimo ciklus, kurie labiau apkrauna maitinimo bloko komponentus nei nuolatinis budėjimo režimas.
Žaibosauga – jei gyvename name ar pirmame aukšte, verta įsigyti rozetę su žaibosauga. Žaibas ar stiprus elektros šuolis gali akimirksniu sunaikinti ne tik maitinimo bloką, bet ir visą televizorių. Tokios apsauginės rozetės kainuoja 15-30 eurų ir tikrai vertos dėmesio.
Ką daryti su sugedusiais komponentais ir aplinkosauga
Elektronikos atliekos – tai rimta aplinkosaugos problema. Kondensatoriai, ypač senesni, gali turėti kenksmingų medžiagų. Perdeges tranzistorius ar mikroschemą negalima tiesiog išmesti į šiukšlių dėžę. Kaune yra keletas elektronikos atliekų surinkimo punktų – „Atliekų tvarkymo centras” Petrašiūnuose, kai kurios „Maxima” parduotuvės turi specialius konteinerius.
Jei keičiate visą maitinimo bloko plokštę, seną verta pasilikti kaip atsarginių dalių šaltinį. Daugelis komponentų gali būti panaudojami kitiems remontams – varžai, mažesni kondensatoriai, jungtys. Profesionalūs meistrai dažnai turi tokių „donorų” plokščių kolekciją.
Perkant naujas dalis, stenkitės rinktis patikimus tiekėjus. Kaune galima užeiti į „Lemona” elektronikos parduotuvę, bet didesnį pasirinkimą rasite internete – TME.eu, Farnell, Mouser. Kinų platformos kaip AliExpress ar eBay turi žemesnes kainas, bet kokybė kartais abejotina, o pristatymas užtrunka savaites.
Kai remontas tampa hobiu ir net verslu
Daugelis žmonių, pradėję nuo savo televizoriaus remonto, įsitraukia į šią sritį ir pradeda remontuoti draugams, kaimynams, galiausiai tai tampa papildomų pajamų šaltiniu. Elektronikos remontas – tai įgūdis, kuris visada bus paklausus, nes įranga genda ir ges visada.
Jei rimtai susidomėjote, verta investuoti į geresnę įrangą. Osciloskopas – tai įrankis, kuris leidžia matyti signalų formas, dažnius, amplitudes. Nebūtinas pradedantiesiems, bet jei norite diagnozuoti sudėtingesnius gedimus, be jo neišsiversite. Naujas osciloskopas kainuoja nuo 200 eurų (kinų Rigol, Hantek modeliai) iki kelių tūkstančių profesionaliems Tektronix ar Keysight.
Žinių šaltiniai – internete pilna forumų, YouTube kanalų, kur patyrę meistrai dalijasi patirtimi. Lietuviški forumas „Elektronika.lt” turi skyrių televizorių remontui, ten galite užduoti klausimus ir gauti patarimų. Užsienio šaltiniai kaip „Badcaps.net” ar „EEVblog” forumas – neišsenkantis informacijos šaltinis.
Sertifikatai ir mokymai – jei planuojate užsiimti profesionaliai, verta pagalvoti apie oficialius mokymus. Kai kurie gamintojai siūlo sertifikavimo programas, kurios suteikia prieigą prie techninės dokumentacijos ir originalių dalių tiekėjų. Kaune tokius mokymus kartais organizuoja „Kauno technologijos universitetas” ar privačios mokymo įstaigos.
Remontas kaip verslas reikalauja ne tik techninių įgūdžių, bet ir verslo supratimo. Reikia įskaičiuoti dalių kainas, darbo laiką, pridėtinę vertę. Paprastai maitinimo bloko remontas užtrunka 1-3 valandas, priklausomai nuo gedimo. Jei imsite 20-30 eurų už valandą darbo plius dalių kaina – tai bus konkurencinga kaina rinkoje, bet ir jums atneš normalų atlyginimą už darbą.
Svarbu suprasti savo ribas ir nebijoti pasakyti „nežinau” ar „negaliu sutaisyti”. Reputacija statoma metais, bet sugadinti ją galima vienu nesąžiningu darbu. Jei nežinote, kas negerai, geriau nukreipkite klientą pas patyresnį meistrą nei bandykite eksperimentuoti jo sąskaita. Sąžiningumas ir profesionalumas – tai pagrindas ilgalaikiam verslo sėkmei šioje srityje.