Kodėl verta remontuoti seną televizorių ar buitinę techniką Kaune vietoj naujos pirkimo: ekonominis ir ekologinis palyginimas su skaičiuokle

Kai nauja nebūtinai reiškia geriau

Stovi jūsų svetainėje tas patikimas televizorius, kuris tarnavo ištikimai gal dešimtmetį ar net ilgiau. Staiga – juodas ekranas, keistas garsas arba tiesiog nebeprijungia. Pirmoji mintis daugeliui – laikas į parduotuvę naujam. Bet ar tikrai? Kaune vis daugiau žmonių sustoja ir pagalvoja: o gal verta suremontuoti?

Šiandien gyvename laikais, kai naujos technikos pirkimas tapo beveik refleksu. Sugedo – pirkti naują. Bet jei sustotume ir paskaičiuotume, pamatytume visai kitokį vaizdą. Remontas dažnai kainuoja 30-50% naujo prietaiso kainos, o kartais dar mažiau. Pavyzdžiui, jei jūsų 55 colių televizorius kainavo 600 eurų, o remontui reikia 150-200 eurų, sutaupote solidžią sumą.

Dar įdomiau tampa, kai pasižiūrime į ilgalaikę perspektyvą. Suremontuotas televizorius gali tarnauti dar 5-7 metus, o tai reiškia, kad per tą laiką išvengsime ne tik naujo pirkimo išlaidų, bet ir visų su tuo susijusių papildomų kaštų – pristatymo, seno utilizavimo, galimų garantinių problemų su nauju prietaisu.

Kiek iš tikrųjų kainuoja naujas pirkimas

Daugelis žmonių mato tik kainų etiketę parduotuvėje ir mano, kad tai visa išlaida. Realybė kur kas sudėtingesnė. Pirkdami naują televizorių ar skalbimo mašiną, iš tikrųjų mokame už daug daugiau nei rodo ta skaičių eilutė.

Pirma, yra pristatymo kaštai. Nebent turite didelį automobilį ir drąsos gabenti trapią techniką pats, teks mokėti 20-50 eurų už pristatymą. Paskui – seno prietaiso utilizavimas. Nors kai kurios parduotuvės tai daro nemokamai, ne visos. Dar pridėkime laiko sąnaudas – kelionę į parduotuvę, pasirinkimą, laukimą, įrengimą namuose.

Bet yra ir paslėptų kaštų. Naujas televizorius gali reikalauti naujų laidų, tvirtinimo prie sienos detalių, o kartais net baldų perstatymo. Skalbimo mašina gali neatitikti senųjų prijungimų, reikės kviest santechniką. Visa tai sudeda į gražią sumą, kuri galutinėje sąskaitoje gali padidinti pradinę kainą 15-25%.

Dar vienas aspektas, apie kurį retai galvojame – mokesčiai ir draudimas. Brangesnis turtas reiškia didesnes namų turto draudimo įmokas. Smulkmena? Gal. Bet per kelerius metus ir tai sudaro.

Remonto ekonomika Kauno kontekste

Kaune veikia nemažai gerų buitinės technikos remonto centrų, o konkurencija čia dirba mums į naudą. Vidutinė televizoriaus diagnostika kainuoja 15-25 eurus, o jei nuspręsite remontuoti, ši suma dažnai įskaitoma į bendrą kainą.

Paimkime konkrečius pavyzdžius. Televizoriaus maitinimo bloko keitimas paprastai kainuoja 80-150 eurų su darbu. Skalbimo mašinos siurblio keitimas – apie 60-100 eurų. Šaldytuvo termostato remontas – 50-80 eurų. Palyginkite tai su naujų prietaisų kainomis: vidutinio lygio televizorius – 400-800 eurų, skalbimo mašina – 350-600 eurų, šaldytuvas – 400-700 eurų.

Kaune yra ir dar viena ekonominė nauda – dauguma remonto centrų siūlo garantiją atliktam darbui, paprastai 3-12 mėnesių. Tai reiškia, kad jei ta pati problema pasikartotų, neturėsite mokėti dar kartą. O naujo prietaiso garantija, nors ir ilgesnė, dažnai neapima visų gedimų tipų.

Ekologinis pėdsakas: skaičiai, kurie verčia susimąstyti

Dabar pereikime prie dalies, kuri turėtų rūpėti mums visiems, bet dažnai lieka už akių. Kiekvienas naujas elektronikos prietaisas turi milžinišką ekologinį pėdsaką dar prieš jam atkeliaujant į jūsų namus.

Vidutinio dydžio televizoriaus gamybai sunaudojama apie 200-300 kg žaliavų. Taip, gerai skaitote – už 10 kg sveriantį televizorių gamtoje paliekamas 200-300 kg pėdsakas. Čia įskaičiuotos retosios žemės metalai, plastikas, stiklas, metalai. Daugelis šių medžiagų kasamos naikinant miškus, teršiant vandenis, naudojant vaikų darbą besivystančiose šalyse.

Skalbimo mašinos gamyba išmeta į atmosferą apie 200 kg CO2. Tai atitinka maždaug 1000 km kelionę automobiliu. Šaldytuvo gamyba – dar daugiau, iki 300 kg CO2. O jei prietaisas gaminamas Azijoje ir gabenamas į Europą, pridėkite dar apie 50-100 kg CO2 transportavimui.

Kai remontuojate, pakeičiate tik sugedusią dalį. Jei tai maitinimo blokas, jo gamybos pėdsakas gali būti vos 5-10 kg CO2. Skirtumas akivaizdus – 200 kg prieš 10 kg. Tai 20 kartų mažesnis poveikis aplinkai.

Elektronikos atliekų problema Lietuvoje

Lietuva kasmet sukuria apie 15 kg elektronikos atliekų vienam gyventojui. Tai virš 40 000 tonų per metus. Nors oficialiai 40-50% šių atliekų surenkama ir perdirbama, realybė tokia, kad didelė dalis vis tiek baigia sąvartynuose arba, dar blogiau, nelegaliai išvežama į trečiojo pasaulio šalis.

Kaune elektronikos atliekų surinkimo punktai veikia gerai, bet perdirbimas – tai vis tiek energijos ir išteklių reikalaujantis procesas. Geriau prietaiso visai neišmesti, nei jį išmesti ir didžiuotis, kad jis bus „perdirbtas”. Nes net ir perdirbant, didelė dalis medžiagų vis tiek prarandama.

Televizoriaus ekrane yra švino, gyvsidabrio, kadmio. Šaldytuve – freono likučių. Skalbimo mašinoje – plastiko, kuris suyra į mikroplastiką. Visos šios medžiagos, net ir „tinkamai” utilizuotos, palieka pėdsaką. O jei prietaisas patenka į sąvartyną, jos gali patekti į dirvožemį ir gruntinius vandenis.

Kada vis dėlto geriau pirkti naują

Būkime sąžiningi – ne visada remontas yra protingiausias sprendimas. Yra situacijų, kai nauja technika tikrai yra geresnis pasirinkimas, ir svarbu jas atpažinti.

Pirma, jei jūsų prietaisas labai senas ir energetiškai neefektyvus. Pavyzdžiui, 15 metų senumo šaldytuvas gali suvalgyti 2-3 kartus daugiau elektros nei šiuolaikinis A+++ klasės. Per metus tai gali reikšti 50-100 eurų skirtumą sąskaitose. Per 5 metus – 250-500 eurų. Tokiu atveju net brangus remontas gali būti neapsimokantis ilgalaikėje perspektyvoje.

Antra, jei prietaisas gedo ne pirmą kartą. Jei per pastaruosius 2-3 metus jau teko remontuoti 2-3 kartus, tai ženklas, kad prietaisas tiesiog pasiekė savo amžiaus pabaigą. Toliau investuoti į jį – kaip pylimas vandens į skylėtą kibirą.

Trečia, jei remonto kaina viršija 60-70% naujo prietaiso kainos, o prietaisas jau tarnavęs 8-10 metų. Čia reikia įvertinti, kad net po remonto jis greičiausiai neužtruks ilgai – kitos dalys taip pat jau nusidėvėjusios.

Ketvirta, jei technologija pasikeitė tiek, kad senas prietaisas tiesiog nebeatitinka jūsų poreikių. Pavyzdžiui, senas televizorius be HDMI, be Smart funkcijų, su mažu ekranu. Arba skalbimo mašina be energijos taupymo režimų, triukšminga, su mažu būgnu.

Kaip rasti gerą remonto meistrą Kaune

Gerai, nusprendėte remontuoti. Dabar svarbiausias klausimas – pas ką? Kaune yra ir puikių specialistų, ir tokių, kurie gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Pirmas patarimas – nepasitikėkite vien skelbimais su „pigiausias remontas” užrašais. Dažnai tai baigiasi tuo, kad diagnostika kainuoja 15 eurų, bet paskui paaiškėja, kad reikia keisti pusę prietaiso už 300 eurų. Ieškokite remonto centrų su fizine vieta, o ne tik telefono numeriu.

Antras – skaitykite atsiliepimus, bet protingai. Ne tik Google ar Facebook, bet ir specializuotuose forumuose, Kauno miesto grupėse. Žmonės ten būna sąžiningesni ir detaliau aprašo savo patirtį. Vienas-du blogi atsiliepimai tarp šimto gerų – normalu. Bet jei blogų atsiliepimų 30-40% – bėkite.

Trečias – klauskite apie garantiją. Normalus remontas turėtų turėti bent 3 mėnesių garantiją darbui ir dalims. Jei sako „garantijos nėra” arba „garantija tik savaitė” – tai raudonas signalas. Reiškia, kad patys abejoja savo darbo kokybe.

Ketvirtas – prašykite preliminaraus įkainojimo. Geras meistras po diagnostikos galės pasakyti apytikslę kainą su +/- 20% paklaida. Jei sako „nežinau, kiek kainuos, reikia ardyti ir žiūrėti” – atsargiai. Gali paaiškėti, kad „ardymas” jau kainuoja 50 eurų, o paskui dar tiek pat „surinkimas”.

Penktas – pasitikėkite intuicija. Jei meistras atėjo netvarkingai apsirengęs, nemandagus, skuba, nepaaiškina problemos – greičiausiai ir darbas bus atitinkamos kokybės. Profesionalas visada skirs laiko paaiškinti, kas sugedo, kodėl, ir kaip tai sutaisys.

Priežiūra, kuri pratęsia techniką gyvenimą

Geriausias remontas – tas, kurio nereikia. Skamba kaip banalybė, bet tiesą sakant, dauguma buitinės technikos gedimų atsiranda dėl netinkamos priežiūros arba jos nebuvimo.

Televizoriai. Daugelis žmonių niekada neišvalo dulkių iš ventiliacijos angų. O dulkės kaupiasi, blokuoja vėsinimą, komponentai perkais, ir po kelių metų – maitinimo blokas sudegęs. Kartą per 3-6 mėnesių pravėdinti ir švelniai išvalyti ventiliacijos angas – tai gali pratęsti televizoriaus gyvenimą 2-3 metais.

Skalbimo mašinos. Filtro valymas – kiek kartų per metus jūs tai darote? Jei atsakymas „niekada” arba „kas tai?”, tai paaiškina, kodėl mašina ima blogai skalbti ir dvokti. Filtras turėtų būti valomas kas 1-2 mėnesius. Dar viena dažna problema – per daug skalbimo miltelių. Žmonės mano, kad daugiau = švariau, bet realybė – perteklius kaupiasi, gadina pompą ir kitus komponentus.

Šaldytuvai. Užpakalinė sienelė – kada paskutinį kartą ją matėte? Ten kaupiasi dulkės ant kondensatoriaus, o tai verčia šaldytuvą dirbti sunkiau, vartoti daugiau elektros ir greičiau susidėvėti. Kartą per pusmetį švelniai išvalyti dulkių siurbliu ar šepečiu – ir šaldytuvas tarnaus ilgiau.

Oro kondicionieriai. Filtrų valymas kas mėnesį vasarą – būtinybė, ne prabanga. Nevalyti filtrai reiškia ne tik blogesnį vėsinimą, bet ir didesnę riziką, kad užšals garintuvas arba suges kompresorius. O kompresoriaus remontas – tai jau rimta suma.

Kai remontas tampa investicija į ateitį

Grįžtant prie ekonomikos ir ekologijos – remontas iš tikrųjų yra investicija. Ne tik į konkretų prietaisą, bet ir į platesnę viziją, kaip mes norime gyventi.

Kiekvieną kartą rinkdamiesi remontuoti vietoj pirkimo naujo, siunčiate signalą gamintojams. Signalą, kad mums rūpi ilgaamžiškumas, ne vien naujausios funkcijos. Kad vertiname kokybę, ne vien kainą. Jei daugiau žmonių pradėtų taip galvoti, gamintojai būtų priversti keisti savo požiūrį – kurti produktus, kuriuos lengviau remontuoti, su prieinamomis atsarginėmis dalimis.

Kaune jau matome šį poslinkį. Vis daugiau žmonių, ypač jaunesnės kartos, renkasi tvarumą. Atsirado remonto kavinių, kur žmonės mokosi patys taisyti savo daiktus. Auga antrinės technikos rinka – žmonės perka suremontuotus prietaisus už mažesnę kainą, ir visi laimi.

Finansiškai, jei per 10 metų suremontuosite 3-4 prietaisus vietoj pirkimo naujų, sutaupysite 1000-2000 eurų. Tai ne smulkmena. Tai kelionė, tai automobilio remontas, tai atsargos fondas. O ekologiškai – išvengsite kelių tonų CO2 išmetimo ir šimtų kilogramų atliekų.

Taip, kartais naujas pirkimas yra būtinas. Bet daug dažniau nei manome, remontas yra ne tik įmanomas, bet ir protingesnis pasirinkimas. Tereikia sustoti, paskaičiuoti ir pagalvoti ne tik apie šiandieną, bet ir apie rytojų. Jūsų piniginė ir planeta už tai padėkos.