Kai televizorius ima gyventi savo gyvenimą
Kiekvienas esame patyrę tą nemalonų jausmą, kai vakaro filmui prasidėjus televizorius staiga nusprendžia streikuoti. Ekranas tamsta, garsas dingsta arba vaizdas pradeda šokinėti kaip išprotėjęs. Pirmoji mintis – skambinti į servisą Kaune, bet palaukite. Dažnai tai, kas atrodo kaip rimta gedimas, gali būti išspręsta per kelias minutes be jokių specialių įrankių ar žinių.
Pradėkime nuo paprasčiausio – maitinimo problemų. Jei televizorius visai neįsijungia, pirmiausia patikrinkite, ar kištukas tikrai įkištas į lizdą. Skamba juokingai, bet net patyrę technikai patvirtina, kad maždaug kas dešimtas skambutis į servisą baigiasi būtent šiuo atsakymu. Pasitaiko, kad vaikai žaisdami ištraukia laidą, arba valytojos ją pajudina. Taip pat pabandykite įjungti televizorių ne nuotolinio valdymo pulteliu, o mygtuku ant paties prietaiso – galbūt problema slypi pultelyje, o ne televizoriuje.
Kitas dažnas reiškinys – televizorius įsijungia, bet vaizdo nėra arba matote tik juodą ekraną. Prieš skambindami remontininkams, pabandykite atjungti visus išorinius įrenginius: televizijos priedėlį, žaidimų konsolę, DVD grotuvą. Kartais problema slypi ne televizoriuje, o viename iš prijungtų įrenginių arba HDMI kabelyje. Perjunkite televizorių į kitą šaltinį ir pažiūrėkite, ar vaizdas atsiranda. Jei taip – problema išorinė.
Garso kaprizai ir jų sprendimai
Vaizdas puikus, bet garso nėra? Arba atvirkščiai – garsas yra, bet jis keistai iškraipytas? Prieš ieškant telefono numerio Kauno servisui, atlikite keletą paprastų testų. Pirma, patikrinkite, ar garsas neišjungtas visiškai arba ar neįjungta „mute” funkcija. Taip, tai atrodo akivaizdu, bet praktika rodo, kad tokių atvejų pasitaiko dažniau nei manytumėte.
Jei naudojate išorinę garso sistemą ar soundbar’ą, problema gali būti ten. Atjunkite išorinį garsą ir pabandykite klausytis per televizoriaus garsiakalbius. Kartais optiniai kabeliai ar HDMI ARC jungtys tiesiog praranda kontaktą – ištraukite ir vėl įkiškite juos. Skamba primityviai, bet veikia dažniau nei galvojate.
Dar viena dažna problema – garsas vėluoja nuo vaizdo arba atvirkščiai. Tai dažniausiai programinė problema, kurią galima išspręsti televizoriaus nustatymuose. Ieškokite „Audio Delay” ar „Lip Sync” nustatymų ir bandykite juos koreguoti. Dauguma šiuolaikinių televizorių turi tokias funkcijas, tik ne visi vartotojai žino, kur jų ieškoti.
Nuotolinio valdymo pultelio nesusipratimai
Pultelis neveikia – klasika. Bet prieš perkant naują ar ieškant remonto specialisto, pabandykite kelis dalykus. Pirmiausia, ir tai skamba banaliai, pakeiskite baterijas. Net jei manote, kad jos dar geros, tiesiog pakeiskite. Silpnos baterijos gali sukelti labai keistų simptomų – pultelis veikia, bet ne visada, arba reikia jį laikyti labai arti televizoriaus.
Antra, nuvalykite pultelį. Taip, nuvalykite jį tinkamai. Išimkite baterijas ir švelniai nuvalykite kontaktus vatos pagaliuku, suvilgytu spiritu. Dulkės, riebalai nuo pirštų ir kiti nešvarumai ant mygtukų ar viduje gali trukdyti normaliam veikimui. Jei pultelis buvo išmestas ar ant jo buvo išlieta skysčio, galite pabandyti jį išardyti (paprastai tai daroma atsukant kelis varžtus) ir nuvalyti plokštę spiritu.
Dar vienas patarimas – patikrinkite, ar tarp pultelio ir televizoriaus infraraudonųjų spindulių daviklio nėra kliūčių. Gėlės, knygos ar kiti daiktai ant televizoriaus gali blokuoti signalą. O jei jūsų televizorius naudoja Bluetooth pultelį, pabandykite jį iš naujo suporuoti su televizoriumi – instrukcija paprastai yra vartotojo vadove.
Interneto ryšio ir išmaniųjų funkcijų problemos
Šiuolaikiniai televizoriai – tai iš esmės dideli kompiuteriai, todėl ir problemos panašios. Jei televizorius nebesijungia prie interneto, Netflix neveikia ar programėlės lūžta, pirmas žingsnis – perkraukite maršrutizatorių. Išjunkite jį iš elektros tinklo, palaukite 30 sekundžių ir vėl įjunkite. Tada perkraukite ir televizorių – ne tik nuotolinio valdymo pulteliu, bet ištraukite kištuką iš lizdo ir palaukite minutę.
Dažnai televizoriai „užsilaiko” kaip ir kompiuteriai. Jie kaupia laikinuosius duomenis, kurie galiausiai gali sukelti veikimo sutrikimų. Pilnas perkrovimas (ištraukiant kištuką) išvalo šiuos duomenis. Tai turėtų būti daroma bent kartą per kelis mėnesius, net jei problemų nėra.
Jei interneto ryšys silpnas, pabandykite prijungti televizorių prie interneto laidu, o ne per Wi-Fi. Taip, tai ne visada patogu, bet tai padės suprasti, ar problema yra Wi-Fi ryšyje, ar kažkur kitur. Jei su laidu viskas veikia puikiai, problema tikrai Wi-Fi signale – galbūt reikia perkelti maršrutizatorių arba įsigyti signalo stiprintuvą.
Smulkios buitinės technikos gelbėjimas
Pereikime prie mažesnių prietaisų, kurie taip pat mėgsta sugesti labiausiai netinkamu metu. Kavos aparatas, skrudintuvai, plaukų džiovintuvai, elektriniai virduliai – visa tai gali būti sutaisyta namuose dažniau nei manote.
Kavos aparatas nebeverda kavos arba verda labai lėtai? Prieš vežant jį į Kauno servisą, pabandykite jį nukalkiniti. Kalkės – tai numerio vienas priešas visai technikai, kuri dirba su vandeniu. Naudokite specialų nukalkinimo skystį arba paprastą actą, praskiestą vandeniu. Paleiskite kelis ciklus su šiuo tirpalu, o po to – kelis ciklus su švariu vandeniu. Dažnai tai visiškai atgaivina aparatą.
Skrudintuvas nebedirba arba duona prigesta? Pirma, išvalykite jį nuo trupinių. Dauguma skrudintuvų turi išimamą padėklą apačioje – ištraukite jį ir išvalykite. Jei jo nėra, apverskite skrudintuvą ir švelniai papurtykite virš šiukšliadėžės. Susikaupę trupiniai gali ne tik trukdyti veikimui, bet ir sukelti gaisrą.
Elektriniai virduliai ir jų išgamos
Elektrinis virdulys – vienas paprasčiausių prietaisų, bet ir jis gali sugesti. Jei jis neįsijungia, pirma patikrinkite pagrindą – kontaktus, kurie jungia virdulį su baze. Dažnai ten susirenka kalkės ar vanduo, kuris trukdo normaliam kontaktui. Nuvalykite juos sausa šluoste ar vatos pagaliuku.
Jei virdulys įsijungia, bet vanduo neužverda arba verda labai ilgai, vėlgi – kalkės. Užpilkite virdulio pusę acto ir pusę vandens, užvirkite ir palikite kelias valandas. Tada išplaukite švariu vandeniu. Tai reikėtų daryti reguliariai, ypač jei jūsų vanduo kietas.
Dar viena dažna problema – virdulys nuolat išsijungia prieš užverdant vandenį. Tai gali būti dėl sugedusio termostato, bet prieš nešant į remontą, patikrinkite, ar virdulio dugnas švarus. Kalkių sluoksnis gali suklaidinti temperatūros jutiklį. Taip pat įsitikinkite, kad dangtis tinkamai uždarytas – daugelis virdulių turi apsaugą ir neveiks, jei dangtis neuždarytas.
Plaukų džiovintuvai ir kiti smulkūs prietaisai
Plaukų džiovintuvas staiga prarado galią arba visai nebeįsijungia? Prieš perkant naują, patikrinkite oro įsiurbimo groteles. Jos dažnai užsikemša plaukais ir dulkėmis, o tai gali sukelti perkaitimą ir automatinį išsijungimą. Išvalykite groteles šepetėliu ar dulkių siurbliu. Jei džiovintuvas turi nuimamą filtrą, išimkite jį ir nuvalykite.
Lygintuvas nebepurkšia vandens arba purkšia netolygiai? Vėlgi – kalkės. Naudokite specialų lygintuvų valiklio skystį arba actą. Užpilkite į rezervuarą, įkaitinkite lygintuvą ir spustelėkite garų mygtuką kelis kartus. Palikite actą viduje 30 minučių, tada ištuštinkite ir išskalaukite švariu vandeniu.
Dulkių siurblys prarado siurbimo galią? Prieš manant, kad variklis sugedo, patikrinkite visus filtrus ir maišelį. Net jei maišelis atrodo ne visai pilnas, jis gali būti užsikimšęs smulkiomis dulkėmis. Pakeiskite jį nauju. Taip pat patikrinkite žarną ir antgalį – galbūt kažkas užstrigo viduje. Ilgas lazdos galas ar tiesus pakabukų laikiklis gali padėti išstumti užsikišusį daiktą.
Kada vis dėlto verta kreiptis į specialistus
Gerai, išbandėte visus patarimus, bet problema išlieka. Arba dar blogiau – problema atrodo rimtesnė nei paprastas kalkių susikaupimas. Kaip suprasti, kada laikas skambinti į Kauno remonto servisą?
Jei matote kibirkštis, jaučiate degėsių kvapą ar girdite keistus garsus iš prietaiso vidaus – nedelsdami atjunkite jį nuo elektros ir kreipkitės į specialistus. Tai gali būti rimtos elektros problemos požymiai, su kuriais eksperimentuoti pavojinga ne tik prietaisui, bet ir jūsų saugumui.
Jei televizoriaus ekrane atsirado vertikalios ar horizontalios linijos, spalvoti dėmės ar įtrūkimai – tai greičiausiai matricos problema, kurią namuose nepataisysite. Taip pat jei televizorius įsijungia, bet ekranas lieka visiškai juodas, nors girdite garsą – tai gali būti apšvietimo problema, kuriai reikia profesionalios pagalbos.
Smulkiai technikai – jei prietaisas buvo išmestas ir nebedirba, jei viduje matosi suanglėjusių ar išdegusių dalių, jei plastikas ištirpo ar deformavosi – geriau nerizikuoti. Taip pat jei garantija dar galioja, bet kokį savarankišką ardymą geriau atidėti, nes galite ją prarasti.
Dar vienas svarbus momentas – jei nesate tikri, ką darote, geriau nedaryti nieko. Šiuolaikinė elektronika gali atrodyti paprasta, bet viduje yra sudėtingų grandynų, kuriuos lengva sugadinti. Jei abejojate, ar galite kažką išardyti ir vėl surinkti – geriau ne. Fotografuokite kiekvieną žingsnį, jei vis dėlto nusprendžiate ardyti, bet jei jaučiate, kad prarandate kontrolę – sustokite ir kreipkitės į profesionalus.
Ką turėtumėte žinoti apie savitaisą ir saugumą
Savarankiškas remontas gali sutaupyti pinigų ir laiko, bet svarbu žinoti pagrindines saugumo taisykles. Visada atjunkite prietaisą nuo elektros tinklo prieš bet kokius veiksmus. Net jei tik valote ar tikrinate jungtis – ištraukite kištuką. Tai atrodo akivaizdu, bet daugelis žmonių pamiršta šį paprastą žingsnį.
Niekada neardykite prietaisų, kurie vis dar prijungti prie elektros. Taip pat būkite atsargūs su prietaisais, kurie turi kondensatorius – jie gali išlaikyti elektros krūvį net atjungti nuo tinklo. Televizoriai, mikrobangų krosnelės ir kiti dideli prietaisai turi didelės talpos kondensatorius, kurie gali būti pavojingi.
Jei dirbate su prietaisais, kurie naudoja vandenį, įsitikinkite, kad viskas visiškai sausa prieš vėl jungiant į elektros tinklą. Vanduo ir elektra – blogiausia kombinacija. Po valymo su vandeniu ar actu, leiskite prietaisui išdžiūti bent kelias valandas.
Naudokite tinkamus įrankius. Nežiūrėkite, kad tai tik paprastas televizorius – jei bandysite jį ardyti netinkamu atsuktuvu, galite sugadinti varžtus ar subraižyti paviršius. O jei reikia specialių įrankių, kurių neturite – tai ženklas, kad galbūt šis remontas ne jums.
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – dokumentuokite. Prieš bet ką darydami, padarykite nuotrauką. Jei ardote prietaisą, fotografuokite kiekvieną žingsnį. Tai padės jums vėl viską surinkti teisingai. Taip pat jei vis dėlto teks kreiptis į specialistus, jie galės pamatyti, kas buvo daroma.
Dažnai tai, kas atrodo kaip rimtas gedimas, yra tik mažas nesklandumas, kurį galima išspręsti per kelias minutes. Kalkės, dulkės, laikinai užsilaižę prietaisai, silpnos baterijos – visa tai sprendžiama be specialių žinių. Bet svarbu žinoti savo ribas ir nesibaiminti kreiptis pagalbos, kai situacija to reikalauja. Kauno remonto specialistai visada pasiruošę padėti, kai savarankiškos pastangos nepasiteisina, bet dažnai galite išspręsti problemą patys ir pajusti malonų pasitenkinimą, kad sugebėjote.